Kodėl atsiranda pelėsis ant įvairių paviršių, tiek organinių, tiek neorganinių? Aptarkime, koks paviršius yra tinkamas pelėsiui augti. Pradėkime nuo to, kad pelėsis turi paskirtį – pelėsis skaido mirusias organines medžiagas. Mūsų buityje tokių organinių paviršių yra daug, pvz.: tapetai, mediena, gipsokartonas ir pan., kitaip sakant – statybinės medžiagos bei baldai. Be to, pelėsis kaip maisto šaltinį gali panaudoti ir tam tikras sintetines medžiagas, tokias kaip klijai, pastos ar dažai. Tokie paviršiai yra pagrindinis maisto šaltinis pelėsiui augti. Tačiau, kaip bebūtų, nors pelėsis negali gauti maistinių medžiagų iš neorganinių paviršių, tokių kaip betonas, plastikas, stiklas, bei metalas, tačiau pelėsis gali augti ant organinio purvo ar dulkių sluoksnio, kuris yra susikaupęs ant minėtų paviršių. Kaip minėta, pelėsiui augti yra būtinas vanduo, kitaip tariant normas viršijanti drėgmė yra viena priežasčių, kodėl atsiranda pelėsis. Drėgmės šaltiniai namuose gali būti suskirstyti į tris grupes:· vandens nutekėjimas, pvz. trūkęs vamzdis, nesandarūs vandentiekio sistemos sujungimai;· vandens prasiskverbimas į patalpas iš išorės, pvz.: nesandarūs langai, įtrūkimas sienoje, kiauras stogas;· didelė santykinė oro drėgmė patalpose, pvz. dėl prastos ventiliacijos, blogos oro cirkuliacijos. Susiklosčius tinkamoms sąlygoms, pelėsis gali pradėti augti per 24 – 48 val. Maža kondensacija vonioje ar apielangus, gali būti pakankama sąlyga pelėsiui pradėti formuotis.

Įdomumui: mokslininkai išskiria iki 3 mln. skirtingų pelėsio rušių.